leibavotas

×leibavótas, -a (hibr.) adj. (1) J apsileidęs, žioplas: Iš jo žmogaus nėra – toks jau leibavótas Dbk. Kad ir leibavótas tu! Dgl. Kas su tokiu leibavotu eis šokti! Ds. Taigi leibavotas – nei darbui, nei šnekai tinka Ut.